1 {Mi} O, kad tu būtum man kaip brolis, žindęs mano motinos krūtis! Sutikusi tave lauke, išbučiuočiau, ir niekas man neprikaišiotų. 2 Vesčiausi tave, parsivesčiau į savo motinos namus, į kambarį tos, kuri mane pagimdė. 3 Duočiau tau gerti kvapaus vyno ir savo granatų sulčių. 4 O, kad jo kairioji būtų man po galva ir dešinioji mane apkabintų! Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros: nebudinkite ir nežadinkite meilės, kol ji pati neprabus! F. ŠEŠTOJI GIESMĖ 5 [i1]{JD} Kas yra ta, kuri ateina iš dykumos, pasirėmusi į mylimąjį? {Ms} Po obelimi žadinau tave. Ten tavo motina kentė gimdymo skausmus su tavimi, ten kentė gimdymo skausmus ta, kuri tave pagimdė. 6 [i2]{Mi} Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos! Juk meilė stipri kaip mirtis, aistra nuožmi kaip Šeolas. Jos kaitra kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna. 7 Giliausi vandenys negali užgesinti meilės nei potvyniai jos paskandinti. Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą savo turtą, būtų tik paniekos vertas. 8 [i3]„Mūsų sesuo dar maža, ir jos krūtys dar mažos. Kaip mes padėsime savo seseriai tą dieną, kai ji bus pažadėta? 9 Jeigu ji yra siena, statysime ant jos sidabrinį pylimą, o jeigu ji yra durys, apmušime kedro lentelėmis“. 10 Aš esu siena, ir mano krūtys yra kaip bokštai, todėl jo akyse radau tikrą ramybę. 11 [i4]Saliamonas turėjo vynuogyną Baal-Hamone, – jį patikėjo prižiūrėtojams. Kiekvienas už jo vaisius turėjo mokėti po tūkstantį sidabrinių. 12 Savo vynuogyną aš pati prižiūriu! Tu, Saliamonai, gali turėtis tą tūkstantį, o vaisių prižiūrėtojai du šimtus! 13 [i5]Ms} O sodo gyventoja, mano bičiuliai laukia tavo balso! Leisk man jį išgirsti! 14 {Mi} Skubėk, mano mylimasis, būk panašus į gazelę ar jauną briedį kvapiuose kalnuose. | 
