1 [i1]{JD} Kur nuėjo tavo mylimasis, o visų moterų gražiausioji? Kuriuo keliu pasuko tavo mylimasis, kad galėtume jo ieškoti kartu su tavimi? 2 [i2]{Mi} Mano mylimasis nusileido į savo sodą, prie kvapiųjų augalų lysvių, ganyti kaimenės soduose ir pasiskinti lelijų. 3 Aš esu mylimojo, ir mano mylimasis yra mano. Jis ganosi tarp lelijų. F. PENKTOJI GIESMĖ 4 [i3]{Ms} Mano meile, tu tokia graži kaip Tirza, daili kaip Jeruzalė, pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis. 5 Nugręžk savo akis nuo manęs, nes jos mane gniuždo! Tavo garbanos plasta tarsi kaimenė ožkų, besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais. 6 Tavo dantys kaip kaimenė avių, lipančių iš maudyklos; kiekviena jų turi po dvynę, nė vienos nėra vienišos. 7 Tavo skruostai kaip dvi granato pusės, slepiamos šydo. 8 Šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir merginų be skaičiaus. 9 Tik ji viena yra mano balandė, mano tobuloji, tik ji viena motinos numylėtinė – džiaugsmas tos, kuri ją pagimdė. Merginos matė ją ir gyrė; ir karalienės, ir sugulovės kėlė ją į padanges. 10 {JD} Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra, graži kaip mėnulis, šviesi tartum saulė, pagarbią baimę kelianti lyg pulkas su vėliavomis? 11 {Mi} Nusileidau į lazdynų miškelį slėnio žiedų pažiūrėti, – sužinoti, ar vynuogės jau išsprogusios, ar granatmedžiai jau pražydę. 12 [i4]Net nepajutau ... kaip troškimas įkėlė mane į vežimą šalia mano didžiūno. | 
