BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Danielio knygaSkyrius: 2

 Danielio knyga
  
Dan 2

Karaliaus sapnas

1 [i1]Antraisiais savo karaliavimo metais karalius Nebukadnezaras sapnavo sapną, kuris taip sukrėtė jo dvasią, kad nebegalėjo miegoti. 2 Karalius įsakė sušaukti magus, kerėtojus, raganius ir kaldėjus,[i2]kad pasakytų karaliui, ką jis buvo susapnavęs. Kai jie atėjo ir stovėjo karaliaus akivaizdoje, 3 karalius jiems tarė: „Sapnavau tokį sapną, jog mano dvasia liko sukrėsta noro jį sužinoti“. 4 Kaldėjai atsakė karaliui {aramėjiškai}:[i3] „O karaliau! Gyvuok per amžius! Pasakyk tą sapną savo tarnams, ir mes pasakysime, ką jis reiškia“. 5 Karalius kaldėjams atsakė: „Toks yra mano įsakas. Jei nepasakysite man to sapno ir jo nepaaiškinsite, būsite sudraskyti į kąsnelius ir jūsų namai bus išgriauti. 6 Bet jeigu pasakysite man tą sapną ir jį paaiškinsite, gausite iš manęs dovanų, atpildo ir didžios garbės“. 7 Jie antrąkart atsakė: „Tepasako karalius pirma savo tarnams tą sapną, tuomet mes galėsime jį išaiškinti“. 8 Atsakydamas karalius tarė: „Man aišku, kad jūs norite laimėti laiko, nes žinote, jog mano įsakas duotas: 9 jei nepasakote man to sapno, jums tėra tik vienui vienas sprendimas. Jūs esate susimokę man kalbėti melagingais ir apgaulingais žodžiais, kol pasikeis aplinkybės. Taigi pasakykite man tą sapną, kad aš žinočiau, jog jūs galite man jį išaiškinti.“ 10 Kaldėjai atsakė karaliui tiesiai į akis: „Žemėje nėra nė vieno, kuris galėtų patenkinti karaliaus reikalavimą! Iš tikro joks karalius, kad ir kaip didis ir galingas, niekad nereikalavo tokio dalyko iš kurio nors mago ar kerėtojo, ar kaldėjo. 11 Dalykas, kurio reikalauja karalius, yra per daug sunkus, niekas kitas negali jo karaliui pasakyti kaip dievai, kurių buveinė ne tarp mirtingųjų“.

12 Dėl to karalius tiek įtūžo, kad įsakė išžudyti visus Babilono išminčius. 13 Paskelbus įsaką, kad visi išminčiai turi būti nužudyti, buvo ieškoma ir Danielio bei jo draugų, kad būtų nužudyti ir jie.

Dievas apreiškia Danieliui sapno reikšmę

14 Tuomet Danielis sumaniai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos vadą, išėjusį Babilono išminčių žudyti. 15 Jis paklausė Arjochą, karaliaus pareigūną: „Kodėl karalius išleido tokį nuožmų įsaką?“ Arjochas paaiškino dalyką Danieliui. 16 Danielis įėjo pas karalių ir paprašė, kad karalius jam duotų laiko, ir jis išaiškinsiąs karaliui tą sapną.

17 Tuomet Danielis parėjo namo, paaiškino dalyką savo draugams – Hananijui, Mišaeliui ir Azarjui 18 ir įsakė jiems maldauti dangaus Dievą pasigailėjimo, kad dėl šios paslapties nežūtų Danielis ir jo draugai drauge su kitais Babilono išminčiais. 19 Paslaptis buvo apreikšta Danieliui nakties regėjime, ir Danielis šlovino dangaus Dievą.

20 Danielis tarė:

„Tebūna pašlovintas Dievo vardas

nuo amžių per amžius,

nes jo yra išmintis ir galybė.

21 Jis pakeičia laikotarpius ir metų laikus,

pašalina ir į sostą pasodina karalius,

suteikia išminčiams išmintį

ir išmaniems žinojimą.

22 Jis apreiškia, kas gilu ir paslėpta,

žino, kas yra tamsybėje,

nes jame glūdi šviesa.

23 Tau, mano protėvių Dieve, padėka ir gyrius,

nes man davei išminties ir jėgų.

Nūn man apreiškei, ko tavęs prašėme, –

apreiškei mums karaliaus sapną“.

Danielis pasako karaliui sapną ir jį išaiškina

24 Tada Danielis nuėjo pas Arjochą, kurį karalius buvo paskyręs išžudyti visus Babilono išminčius, ir jam tarė: „Nežudyk Babilono išminčių. Nuvesk mane pas karalių, ir aš karaliui sapną išaiškinsiu“.

25 Tuomet Arjochas skubiai nuvedė Danielį pas karalių ir jam paaiškino: „Tarp tremtinių iš Judo užtikau žmogų, kuris gali karaliui sapną išaiškinti“. 26 Karalius paklausė Danielį, kurio vardas buvo Beltešazaras: „Ar tu iš tikro gali pasakyti man sapną, kurį aš mačiau, ir jį išaiškinti?“ 27 Danielis atsakė karaliui: „Paslapties, apie kurią karalius klausia, neatskleis nei išminčiai, nei kerėtojai, nei magai, nei spėliotojai. 28 Betgi yra danguje Dievas, kuris apreiškia paslaptis, ir jis atskleidė karaliui Nebukadnezarui, kas įvyks dienų pabaigoje. Šis buvo tavo sapnas ir tie regėjimai atėjo tau į galvą, kai gulėjai lovoje. 29 Tau, o karaliau, kai gulėjai lovoje, užėjo mintys apie ateities įvykius, ir tas, kuris apreiškia paslaptis, atskleidė tau, kas įvyks. 30 O man ši paslaptis buvo apreikšta ne dėl to, kad išmintimi pranokčiau bet kokią kitą gyvą būtybę, bet kad būtų atskleista karaliui sapno reikšmė ir suprastumei savo širdies mintis.

31 Tu, o karaliau, matei regėjimą. Štai prieš akis didžiulė statula. Ši statula buvo milžiniška, nepaprasto spindesio. Ji stovėjo prieš tave, ir jos išvaizda kėlė baimę. 32 Tos statulos galva buvo gryno aukso, jos krūtinė ir rankos sidabro, jos pilvas ir šlaunys žalvario, 33 jos kojos geležies, o jos pėdos iš dalies geležies ir iš dalies molio.[i4] 34 Tau bežiūrint, buvo atkirstas nuo kalno akmuo, – ne žmogaus rankomis, – jis trenkė į statulos geležines ir molines pėdas ir jas sutrupino į šipulius. 35 Tuomet geležis, molis, žalvaris, sidabras ir auksas – viskas iš karto subyrėjo į šipulius ir tapo lyg pelai vasarą klojimuose. Vėjas juos nupūtė, nepalikdamas nė pėdsakų. Bet akmuo, trenkęs į statulą, virto dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.

36 [i5]Toks buvo sapnas. Dabar karaliui jį išaiškinsime. 37 Tu, o karaliau, karalių karaliau, – kuriam dangaus Dievas davė karalystę ir galybę, ir jėgą, ir garbę; 38 į kurio rankas jis atidavė žmones, kur tik jie gyventų, laukų žvėris ir padangių paukščius ir kurį jis padarė jų visų valdovu, – tu esi ta aukso galva. 39 Po tavęs iškils kita karalystė, menkesnė už tavo; tuomet dar ir trečia – žalvario karalystė, kuri apims visą žemę. 40 Ketvirtoji karalystė bus stipri it geležis, – lygiai kaip geležis triuškina ir griauna visa, taip ji sutriuškins ir sugriaus anas visas. 41 Kojos ir pirštai, kaip regėjai, buvo dalinai iš puodžiaus molio ir dalinai iš geležies, – tai reiškia, kad ji bus suskilusi karalystė, tačiau turės šiek tiek geležies tvirtumo, nes, kaip regėjai, geležis buvo sumaišyta su paprastu moliu. 42 Kaip kojų pirštai buvo iš dalies geležiniai ir iš dalies moliniai, taip ir karalystė bus iš dalies tvirta ir iš dalies trapi. 43 Kaip regėjai, geležis buvo sumaišyta su paprastu moliu, – tai reiškia, kad jie maišysis vedybomis vieni su kitais, tačiau nebus vieningi, lygiai kaip geležis kad nesimaišo su moliu. 44 O anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekad nebus sunaikinta, – ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai, 45 lygiai kaip regėjai, kad akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, sutrupino į šipulius geležį, žalvarį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė karaliui, kas įvyks ateityje. Sapnas yra tikras ir jo išaiškinimas tikras“.

Karalius apdovanoja Danielį

46 Tuomet karalius Nebukadnezaras puolė kniūbsčias ant žemės, išreiškė Danieliui pagarbą ir įsakė aukoti jam atnašą ir smilkalų auką.

Karalius apdovanoja Danielį

47 Karalius, kreipdamasis į Danielį, tarė: „Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas ir karalių Viešpats, ir paslapčių apreiškėjas, nes tik jis leido tau atskleisti šią paslaptį“. 48 Tuomet karalius labai išaukštino Danielį, apipylė jį puikiomis dovanomis ir padarė visos Babilono srities valdytoju bei visų Babilono išminčių seniūnu. 49 Danielio prašymu karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed-Negą Babilono sritį valdyti. O pats Danielis pasiliko karaliaus dvare.

  
Išnašos:
1Dan 2,1-2,49: 1-osios eilutės chronologija nesiderina su Dan 1,5.18 chronologija. Be to, 25-oji eilutė sudaro įspūdį, kad Danielis pristatomas karaliui pirmąsyk. Atrodo, kad šio skyriaus pasakojimas kadaise buvo visiškai nepriklausomas nuo pirmojo skyriaus.
2Dan 2,2: Kaldėjai: čia turbūt turima omenyje astrologai. Žydai siejo astrologus su kaldėjais, o vėlesnėje kalboje jie buvo kartais vadinami tautos vardu.
3Dan 2,4: {Aramėjiškai}: nuo Dan 2,4 iki 7,28 Danielio knygos tekstas yra aramėjiškas, o ne hebrajiškas. Žodis aramėjiškai yra intarpas į tekstą kalbos skirtumui paženklinti.
4Dan 2,33: Molis – terra cotta – buvo babiloniečių plačiai naudojamas dekoratyviniams ir statybos reikalams.
5Dan 2,36-2,45: Keturios, viena po kitos einančios, karalystės šiame apokaliptiniame regėjime yra: Babilonija – aukso, Medija – sidabro, Persija – žalvario ir helenistinė Graikija – geležies. Pastaroji po Aleksandro mirties buvo padalyta tarp jo generolų (41-42 eilutės). Dvi iškilusios karalystės, labiausiai palietusios žydų tautą, buvo ptolemėjų Egipte ir seleukidų Sirijoje. Veltui jos stengėsi karu ir mišriomis vedybomis atkurti Aleksandro imperijos vienybę (43-ioji eilutė). Akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, yra žydų lauktoji mesijinė karalystė (44-45 eilutės). Jėzus susiejo šį įvaizdį su savimi. Žr. Lk 20,17-18.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Danielio knygaSkyrius: 2