Vaisių krepšio regėjimas 1 Viešpats DIEVAS parodė man tokį dalyką. Žiūriu, vasarinių vaisių krepšys. 2 Jis paklausė: „Ką matai, Amosai?“ Atsakiau: „Vasarinių[i1] vaisių krepšį“. Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Galas[i2] atėjo Izraeliui, mano tautai, nebeatleisiu jiems niekad daugiau. 3 Tą dieną šventyklos giesmės virs raudomis, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – visur bus aibė išmėtytų lavonų. Ša! Tylos!“ Apie gobšumą 4 Išgirskite tai jūs, kurie mindote beturtį ir žudote krašto vargšus! 5 „Kada gi pasibaigs jaunatis, – klausiate, kad galėtume parduoti grūdus, ir šabas, kad galėtume nešti į turgų kviečius? Efą[i3] sumažinsime, šekelį padidinsime ir svarstykles nutaisysime apgavystei! 6 Pirksime vargšus už sidabrą, beturtį už sandalų porą ir parduosime net kviečių pasturlakus!“ 7 VIEŠPATS prisiekė Jokūbo puikybe[i4]: tikrai niekad nepamiršiu nė vieno jų darbų! 8 Argi nesudrebės dėl to žemė, ar neliūdės visa, kas joje gyvena? Argi ji visa nepakils kaip Nilas, – nepatvins ir neatslūgs kaip Egipto Nilas?[i5] 9 Tą dieną, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – padarysiu, kad saulė nusileistų vidurdienį, ir apsiausiu žemę tamsa dienos metu. 10 Paversiu jūsų iškilmes gedulu ir visas jūsų giesmes raudomis. Apvilksiu visų strėnas ašutine ir plikai nuskusiu visų galvas. Padarysiu ją tarsi gedulą dėl vienintelio sūnaus ir jos pabaigą tarsi karčią dieną. 11 Tikrai ateina dienos, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kai nusiųsiu badą į kraštą. Ne duonos badą ar vandens troškimą, bet Dievo žodžių badą. 12 Tuomet žmonės keliaus nuo jūros lig jūros, nuo šiaurės lig rytų, skubės šen ir ten, ieškodami VIEŠPATIES žodžio, bet jo nesuras. 13 Tą dieną alps nuo troškulio gražios mergaitės ir vaikinai. 14 [i6]O tie, kurie prisiekia Samarijos stabu Ašima ir sako: „Danai, kaip gyvas tavo dievas!“ ar: „Kaip gyvas kelias į Beer-Šebą!“ – visi kris ir niekad neprisikels. | 
