¹ Tinginys panašus į purviną akmenį;

pasityčiodami iš jo gėdos, visi švilpteli.

² Tinginys ­ kaip mėšlo luitas;

kas jį pakelia, tas nusiplauna rankas.

³ Nevykėlis sūnus ­ tėvo gėda,

o duktė užtraukia nešlovę.

⁴ Protinga duktė praturtins savo vyrą,

o begėdė ­ tėvo širdgėla.

⁵ Įžūli ­ gėda savo tėvui ir vyrui;

abudu jos išsižada.

⁶ Dainuoti gedulo metu ­ netinkamas poelgis,

bet išplakti ir sudrausminti visada išmintinga.

⁷ Vaikai, kurių auklėjimas veda į sveiką gyvenimą,

paslepia kuklią savo tėvų kilmę.

⁸ Pasipūtę ir šiurkščiai išdidūs vaikai

suteršia savo šeimos kilmingumą^[i1].

⁹ Mokyti kvailį tolygu klijuoti sudužusį puodą

ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę.

¹⁰ Su kvailiu kalbiesi lyg su snaudaliumi,

nes pokalbio gale jis paklaus: „Kaip ten buvo?“

¹¹ Verk mirusiojo, nes užgeso jo šviesa;

verk kvailio, nes jį paliko protas.

Mažiau verk mirusiojo, nes jis yra ramybėje;

blogesnis už mirtį yra kvailio gyvenimas.

¹² Gedulas dėl mirusio tęsiasi septynias dienas,

o dėl kvailių ar nedorėlių ­ visą jų gyvenimą.

¹³ Su kvailu žmogumi daug nekalbėk,

su šiurkščiu žmogumi nesibičiuliauk;

saugokis jo, kad nepatektum į bėdą

ir nebūtum apdrėbtas, kai jis ims purtytis.

Šalinkis jo ir turėsi ramybę,

niekada nereikės kęsti apmaudo per jo beprotystę.

¹⁴ Kas sunkesnis už šviną?

Kaip kitaip jis galėtų vadintis, jei ne kvailiu?

¹⁵ Smėlio, druskos ir geležies luitas ­

mažesnė našta, negu kvailas žmogus.

¹⁶ Kaip medžio sijos, tvirtai įręstos į pastatą,

neišjudina žemės drebėjimas,

taip ir širdis, apsisprendusi po rimtų svarstymų,

pervartos metu nebus palaužta baimės.

¹⁷ Širdis, kuri remiasi protingu samprotavimu,

yra tarsi sieną išlyginantis tinkas.

¹⁸ Tvoros atviroje aukštumoje

nebus atsparios vėjui;

baili širdis su kvailio ryžtu

nebus atspari baimei.

Draugystė

¹⁹ Užgauk akį ir išspausi ašaras,

užgauk širdį ir apreikši jos jausmus.

²⁰ Kas meta akmenį į paukščius, tas juos nuveja,

kas įžeidžia draugą, tas sunaikina draugystę.

²¹ Net jeigu pakeltum kalaviją prieš draugą,

nenustok vilties, nes yra kelias atgal.

²² Jeigu atvertum burną prieš savo draugą,

nesirūpink, nes gali susitaikyti.

Bet įžeidimas, įžūlumas

ir paslapties išdavimas ar pasalus smūgis

privers pabėgti kiekvieną draugą.

²³ Laimėk kaimyno pasitikėjimą, kai jis skursta,

kad galėtumei drauge su juo džiaugtis jo gerove.

Būk jam ištikimas nelaimės metu,

kad galėtumei su juo dalytis jo paveldu.

²⁴ Kaip garai ir dūmai kyla iš krosnies pirma liepsnų,

taip įžeidimas ­ pirma kraujo praliejimo.

²⁵ Nesigėdysiu priglausti bičiulį bėdoje

ir nuo jo nesislėpsiu,

²⁶ bet jeigu per jį man kas pikta įvyktų,

tai išgirdusieji jo saugosis.

Malda

²⁷ Kas apsaugos mano burną

ir tvirtai užantspauduos mano lūpas,

kad per jas nenupulčiau

ir mano liežuvis nepražudytų manęs?