¹ Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?! ² Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėti Dievo žodžiai. ³ O jei kai kurie tapo neištikimi? Ar jų neištikimybė panaikins Dievo ištikimybę? ⁴ Nieku būdu! Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus ­ melagis, kaip parašyta:

Kad tavo žodžiai būtų pripažinti teisūs,

ir laimėtum, kai esi teisiamas.

⁵ Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, ką gi sakysime?! Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas?! Kalbu, kaip žmonėms įprasta. ⁶ Nieku būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?! ⁷ Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik skaidriau nušvito jo garbei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?! ⁸ Gal jau imkime ir darykime bloga, kad išeitų gera, kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant?! Šitokie tikrai smerktini.

⁹ Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę?! Visai ne! Juk jau esame apkaltinę ir žydus, ir pagonis, kad visi yra nuodėmės pavergti, ¹⁰ kaip parašyta:

Nėra teisaus, nėra nė vieno.

¹¹ Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.

¹² Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais;

nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!

¹³ Jų gerklė ­ atviras kapas;

savo liežuviais klastas jie raizgė,

gyvačių nuodai jų lūpose.

¹⁴ Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

¹⁵ jų kojos eiklios kraują pralieti,

¹⁶ jų keliais skuba griovimas ir skurdas.

¹⁷ Jie nepažino taikos kelio,

¹⁸ ir jiems prieš akis nestovi Dievo baimė.

¹⁹ O mes žinome, jog tai, ką sako įstatymas, jis sako tiems, kurie pavaldūs įstatymui, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą, ²⁰ nes įstatymo darbais jo akivaizdoje nebus nuteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

Dievo teisumas ir tikėjimas

²¹ Bet dabar be įstatymo pasireiškė Dievo teisumas, paliudytas Įstatymo ir Pranašų. ²² Tai Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo, ²³ nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, ²⁴ o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo. ²⁵ Dievas jį paskyrė permaldavimo auka, jo kraujo galia veikiančia per tikėjimą. Jis norėjo parodyti savo teisingumą tuo, kad nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau, ²⁶ dieviškojo kantrumo laikais, ir norėjo parodyti savo teisingumą dabarties metu, pasirodydamas esąs teisus ir nuteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.

²⁷ Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tikėjimo įstatymu. ²⁸ Mes įsitikinę, kad žmogus nuteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų. ²⁹ Argi Dievas ­ tiktai žydų Dievas? Ar jis nėra ir pagonių?! Taip, ir pagonių, ³⁰ nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą nuteisins apipjaustytus žydus ir per tikėjimą nuteisins neapipjaustytus pagonis. ³¹ O gal tikėjimu mes panaikiname įstatymą? Nieku būdu! Priešingai, mes įstatymą patvirtiname.