¹ Dievo žmogaus Mozės malda.

Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja

per kartų kartas.

² Pirma, negu kalnai užgimė,

ir žemę bei pasaulį pagimdei,

tu esi Dievas nuo amžių per amžius.

³ Tu grąžini mus į dulkes,

sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji.“

⁴ Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena,

lyg vakarykštė diena, jau praėjusi,

lyg viena nakties sargyba.

⁵ Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu;

jie lyg žolė, kuri auštant išdygsta,

⁶ rytą sužaliuoja ir žydi,

o vakare nuvysta ir nudžiūsta.

⁷ Juk mes tavo įniršio naikinami,

dėl tavo pykčio mus apima baimė.

⁸ Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save,

savo veido šviesoje slaptąsias mūsų nuodėmes.

⁹ Juk visos mūsų dienos praeina tavo pyktyje,

mes baigiame gyvenimo metus su atodūsiu.

¹⁰ Gyvename septynias dešimtis metų,

o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias.

Bet tų metų dauguma ­ tik triūsas ir vargas;

jie greitai prabėga, ir mes išskubame.

¹¹ Kas gali perprasti tavo įniršio jėgą?

Tavo pyktis prilygsta tavo pagarbiai baimei.

¹² Tad mokyk mus skaičiuoti savo dienas,

kad įgytume išmintingą širdį.

¹³ Sugrįžk, VIEŠPATIE! Kiek ilgai?

Elkis gailestingai su savo tarnais!

¹⁴ Auštant pasotink mus savo gerumu,

kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas.

¹⁵ Duok mums tiek laimės, kiek davei liūdesio

per visus mūsų nelaimių metus.

¹⁶ Leisk mums, tavo tarnams, regėti tavo didingus darbus,

leisk mūsų palikuonims matyti tavo garbingą galybę.

¹⁷ Tebūna Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis!

Padaryk mums sėkmingą mūsų rankų darbą,

padaryk sėkmingą mūsų rankų darbą!