¹ Dovydo. Paskelbk, kad aš nekaltas, VIEŠPATIE!

Juk aš dorai elgiuosi

ir VIEŠPAČIU nedvejodamas pasitikiu.

² Tirk mane, VIEŠPATIE, ir bandyk,

išbandyk mano norus ir mintis.

³ Juk tavo ištikimoji meilė man akyse,

tavo ištikimybė veda mane.

⁴ Su nedorais žmonėmis nesusidedu,

su veidmainiais nesimaišau.

⁵ Piktadarių sambūrio nekenčiu,

nedorų žmonių vengiu.

⁶ Plaunuosi rankas nekaltumo ženklan

ir einu aplink tavo aukurą, VIEŠPATIE,

⁷ balsu skelbdamas padėką

ir apsakydamas visus tavo nuostabius darbus.

⁸ VIEŠPATIE, aš myliu Namus, kuriuose gyveni,

tavo Šlovės buveinę.

⁹ Nenušluok manęs drauge su nusidėjėliais

nei mano gyvasties su žmogžudžiais.

¹⁰ Jų rankose piktos užmačios,

pilna kyšių jų dešinė.

¹¹ O aš darau, kas dora;

atpirk mane ir pasigailėk manęs.

¹² Mano kojos stovi ant lygios žemės,

sueigose šlovinsiu VIEŠPATĮ.