¹ Kartą prie Jėzaus prisiartino Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės ir paklausė: ² „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? Jie prieš valgį nesimazgoja rankų^[i1].“ ³ Jis atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?! ⁴ Juk Dievas yra įsakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną! ­ ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta! ⁵ O jūs sakote: ‘Kas pasakė tėvui ar motinai: „Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti,“ ­ ⁶ tas gali nepagerbti tėvo ir motinos.’ Taip jūs niekais verčiate Dievo paliepimą dėl savojo papročio. ⁷ Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:

⁸ Ši tauta šlovina mane lūpomis,

bet jos širdis toli nuo manęs.

⁹ Veltui jie mane garbina,

mokydami žmonių išgalvotų priesakų.“

Tikrasis švarumas

¹⁰ Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite! ¹¹ Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų.“

¹² Tuomet priėję mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“ ¹³ Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. ¹⁴ Palikite juos; jie ­ akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris.“

¹⁵ Petras paprašė: „Išaiškink mums palyginimą.“ ¹⁶ Jėzus atsakė: „Ar ir jūs vis dar esate be nuovokos?! ¹⁷ Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? ¹⁸ O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. ¹⁹ Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai. ²⁰ Šie dalykai suteršia žmogų, o valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia.“

Kanaanietės išgydymas

²¹ Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. ²² Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ ²³ Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“ ²⁴ Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“ ²⁵ Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ ²⁶ Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“ ²⁷ O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ ²⁸ Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

Antrasis duonos padauginimas

²⁹ Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. ³⁰ Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis išgydė juos. ³¹ Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.

³² Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje.“ ³³ Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“ ³⁴ Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“ Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles.“ ³⁵ Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. ³⁶ Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, padėkojo, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. ³⁷ Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų septynis pilnus krepšius. ³⁸ O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų. ³⁹ Paleidęs minią, jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano paribį.