¹ Tada Elihuvas toliau sakė: ² „Argi manai, kad teisinga sakyti:

‘Aš teisus Dievo akyse?’

³ Jei tu klausi: ‘Kokia man iš to nauda?

Ką laimėjau nenusidėdamas?’ ­

⁴ turiu tau ką atsakyti,

tau ir tavo bičiuliams drauge.

⁵ Pasižiūrėk į dangų ir pamatysi,

pastebėsi, kokie aukštesni už tave debesys!

⁶ Jeigu nusidedi, tai kaip jam pakenki?

Net jeigu tavo kalčių daug, tai kaip jį paveiki?

⁷ Jeigu esi teisus, tai ką jam duodi?

Ką jis gauna iš tavo rankų?

⁸ Tavo nedorumas paveikia tik panašius į tave,

o tavo teisumas padeda tik žmonėms.

⁹ Ir jie dejuoja sunkios priespaudos slegiami,

šaukiasi pagalbos galingųjų engiami.

¹⁰ Bet nė vienas nesako: ‘Kur Dievas, mano Kūrėjas,

kuris duoda jėgų naktyje,

¹¹ kuris pamoko mus daugiau negu žemės žvėris,

daro mus išmintingesnius už padangių paukščius?’

¹² Jie šaukiasi, bet jis neatsako,

nes tai išdidūs ir nedori žmonės.

¹³ Iš tiesų Dievas nesiklauso tuščių žodžių,

Visagalis nekreipia dėmesio į juos.

¹⁴ Nors tu sakai, kad jo nematai,

bylinėtis turi su juo ir jo laukti!

¹⁵ Bet dabar tu manai, kad Dievas nebaudžia

ir mažai dėmesio tekreipia į nuodėmę.

¹⁶ Tuščia tau, Jobai, aušinti burną;

aišku, kad nežinai, ką sakai.“