¹ Ahabui mirus, Moabas sukilo prieš Izraelį. ² Ahazijas iškrito pro turėklus iš savo rūmų viršutinio aukšto Samarijoje ir susižeidė. Jis išsiuntė pasiuntinius ir davė jiems nurodymus: „Nueikite pas Ekrono dievą Baal Zebubą^[i1] pasiteirauti, ar aš išgysiu iš šios negalios.“ ³ O VIEŠPATIES angelas Elijui Tišbiečiui kalbėjo: „Eik ir, pasitikęs Samarijos karaliaus pasiuntinius, sakyk: Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad einate teirautis pas Ekrono dievą Baal Zebubą? ⁴ Todėl VIEŠPATS taip kalbėjo: ‘Iš lovos, į kurią atgulei, neišlipsi ir turėsi mirti.’“ Tai pasakęs, Elijas nuėjo.

⁵ Pasiuntiniams sugrįžus, Ahazijas klausė: „Kodėl grįžote?“ ⁶ Šie atsakė: „Mus pasitiko vienas vyras ir tarė: ‘Grįžkite pas karalių, kuris jus išsiuntė, ir pasakykite jam: ‘Taip kalbėjo VIEŠPATS. Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad turi siųsti žmones teirautis pas Ekrono dievą Baal Zebubą? Užtat iš lovos, į kurią atgulei, neišlipsi ir turėsi mirti.’“ ⁷ „Kaip atrodė, ­ klausė jų, ­ tas vyras, kuris atėjo jūsų pasitikti ir visa tai pasakė?“ ⁸ „Apsivilkęs gauruotu drabužiu ir apsijuosęs odiniu diržu“, ­ atsakė jie. Jis ištarė: „Tai Elijas Tišbietis.“

⁹ Tada karalius pasiuntė pas jį penkiasdešimtininką su penkiasdešimtine vyrų. Penkiasdešimtininkas užkopė pas Eliją, sėdintį ant kalvos viršūnės, ir tarė jam: „O Dievo vyre, karalius įsako: ‘Nulipk!’“ ¹⁰ Elijas atsakė penkiasdešimtininkui: „Jeigu aš Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus ir tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtinę.“ Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtine. ¹¹ Karalius pasiuntė pas jį kitą penkiasdešimtininką su penkiasdešimtine vyrų. Užkopęs pas jį, tas kreipėsi: „O Dievo vyre, taip kalbėjo karalius: ‘Tuojau pat nulipk!’“ ¹² Elijas atsakė jam: „Jeigu aš Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus ir tesuryja tave ir tavo penkiasdešimtinę.“ Ugnis nužengė iš dangaus ir surijo jį drauge su jo penkiasdešimtine.

¹³ Tada karalius pasiuntė trečią penkiasdešimtininką su penkiasdešimtine. Trečiasis penkiasdešimtininkas užkopė ir priėjęs puolė ant kelių prieš Eliją. „O Dievo vyre, ­ tarė, ­ tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis ir gyvastis šių penkiasdešimt tavo tarnų. ¹⁴ Štai ugnis nužengė iš dangaus ir prarijo anuos du penkiasdešimtininkus su jų vyrais. Tad maldauju tavęs: tebūna brangi tavo akyse mano gyvastis.“ ¹⁵ Tada VIEŠPATIES angelas tarė Elijui: „Lipk žemyn su juo. Nebijok.“ Elijas atsikėlė ir nulipo su juo žemyn pas karalių. ¹⁶ Jam tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Kadangi tu siuntei teirautis pasiuntinius pas Ekrono dievą Baal Zebubą, lyg nebūtų Dievo Izraelyje, iš lovos, į kurią atgulei, neišlipsi ir turėsi mirti.“ Ahazijas mirė pagal Dievo žodį, ištartą per Eliją. ¹⁷ Vietoj jo antrais Judo karaliaus Jehoramo, Juozapato sūnaus, metais karaliumi tapo Jehoramas, nes Ahazijas neturėjo sūnaus. ¹⁸ O kiti Ahazijo darbai argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose?