LIETUVIŠKI ŠVENTOJO RAŠTO VERTIMAI

Vertėjai | Leidimai

Nuo pirmųjų Lietuvos christianizacijos bandymų, ypač nuo XIV a. organizuotai vykdyto krikšto į kultūrinį ir kalbinį tautos aruodą įsiliejo krikščioniškojo tikėjimo sąvokos, drauge ir Šventojo Rašto fragmentų vertiniai. Pirmieji spausdinti Biblijos tekstai lietuviškai pasirodė XVI a. viduryje plintant Reformacijai. 1457 m. išspausdintoje pirmoje lietuviškoje knygoje, Martyno Mažvydo „Katekizme“, pateiktos dvi psalmės, taip pat Naujojo Testamento ištraukų. Nuo tada tiek protestantai, tiek katalikai išleido daug postilių – pamokslų Biblijos temomis, taip pat įvairių Šventraščio ištraukų. Kun. Baltramiejaus Vilento Evangelijų vertimai pasirodė 1579 m. Biblijos tekstų vertimų yra 1598 m. išleistame Merkelio Petkevičiaus „Katekizme“, 1599 m. išspausdintoje kan. Mikalojaus Daukšos „Postilėje“, Jokūbo Morkūno „Postilėje“ (1600 m.). Jėzuito Jono Jaknavičiaus (1589–1668) parengtos Evangelijos XVII–XIX a. sulaukė daugiau kaip keturiasdešimties leidimų.

Pirmasis visą Šventąjį Raštą iš vadinamosios Liuterio Biblijos (t. y. vokiško vertimo) į lietuvių kalbą 1579 – 1590 m. išvertė Karaliaučiaus evangelikų liuteronų kunigas Jonas Bretkūnas. Jo vertimas išliko iki šių dienų, tačiau anuomet nebuvo išleistas. Savo epochos skaitytojų nepasiekė ir evangeliko reformato Samuelio Boguslovo Chilinskio (apie 1634–1668) versta Biblija. 1625 m. kun. Jonas Rėza išleido J. Bretkūno išverstą Psalmyną. 1701 m. Prūsijoje pasirodė grupės evangelikų raštijos darbininkų parengtas Naujasis Testamentas. Daugiausia prie jo vertimo prisidėjo evangelikų reformatų superintendentas Samuelis Bitneris (apie 1632–1710). 1727 m. išleistas Pilypo Ruigio (1675–1749) parengtas Naujasis Testamentas, kuriame lygiagrečiai pateikti lietuviški ir vokiški tekstai. Jungtinėmis evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų pastangomis 1735 m. Karaliaučiuje išleista keleto vertėjų parengtas viso Šventojo Rašto leidimas, žinomas jo globėjo dr. Jono Jokūbo Kvanto (1686–1772) vardu. Šis vertimas plačiai pasklido, buvo daug pakartotinai leidžiamas ir tobulinamas. Kvanto Biblijos vertimą tobulino prof. Liudvikas Rėza (1776–1840), kun. prof. Frydrichas Kuršaitis (1806–1884) ir kiti evangelikų raštijos darbininkai.

1816 m. Vilniuje išleistas Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio išverstas Naujasis Testamentas. Psalmyną išvertė ir vyskupas Motiejus Valančius (1869 m.). Vysk. Antanas Baranauskas taip pat bandė versti Šventraštį. Visą Šventąjį Raštą išvertė arkivyskupas dr. Juozapas Skvireckas (1873–1959). Šis vertimas 1911–1937 m. išleistas šešiais tomais; lietuviškas tekstas išspausdintas lygiagrečiai su lotyniškuoju Vulgatos tekstu. Pataisytas Senojo Testamento leidimas dviem tomais išleistas Romoje 1955–1956 m. 1972 m. Lietuvoje išleistas kun. Česlovo Kavaliausko parengtas Naujojo Testamento vertimas. Sovietinių religijos varžymų laikotarpiu tai buvo svarbus įvykis visiems Lietuvos krikščionims. Netrukus, 1973 m., išleistas kun. Antano Liesio iš Neovulgatos išverstas Psalmynas. Šių vertimų pagrindu parengti ir Katalikų Bažnyčios liturginiai Mišių skaitiniai, naudojami nuo septintojo dešimtmečio. 1988 m. pasirodė pataisyta kun. Č. Kavaliausko NT vertimo redakcija, o jos pagrindu 1992 m. paskelbtas ekumeninis leidimas.

Kiek mažiau žinomi išeivijoje parengti protestantiškosios tradicijos atstovų Alfredo Vėliaus ir Kosto Burbulio Biblijos vertimai. Beje, metodisto Kosto Burbulio (1903–2001) parengtu Biblijos vertimo pagrindu išleistas 1999 m. „Tikėjimo žodžio“ Biblijos leidimas. 1961 m. pasirodė išeivijoje parengtas dr. Algirdo Jurėno Naujojo Testamento ir Psalmyno vertimas iš originalo kalbų, pasižymintis pažodiniu tikslumu. 2000 m. išleistas dr. A. Jurėno verstas visas Šventasis Raštas. Prelatas Ladas Tulaba Romoje 1979 m. išspausdino Naujojo Testamento vertimą. Kitas katalikų biblistas, kun. Dominykas Valentis iš hebrajų kalbos išvertė Psalmyną (išleistas 1997 m.).

Visą Senojo Testamento vertimą per rekordiškai trumpą laiką (1990–1995 m.) parengė kun. prof. Antanas Rubšys. Už Šventojo Rašto vertimą prelatas A. Rubšys buvo apdovanotas 1995 m. Nacionaline premija. A. Rubšio išverstas Senasis Testamentas išspausdintas bandomuoju keturių tomų leidimu, po to trejus metus tobulintas. 1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija išleido A. Rubšio Senojo Testamento vertimą drauge su Č. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimu viena didele knyga. 1999 m. tas pats ištiso Šventojo Rašto vertimas, redaguotas Lietuvos Biblijos draugijos sudarytos komisijos, išleistas kaip pirmasis ekumeninis lietuviškas Šventojo Rašto leidimas. Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturgijos komisija pagal A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimą rengia naujas liturginių skaitinių knygas.

Šaltiniai:

1. A. Jakštas-Dambrauskas. Apie katalikiškus lietuvių Šventraščio vertimus ir vertėjus. Kaunas, 1933.
2. A. Rubšys. Šv. Rašto vertimai / LKMA metraštis. Roma, 1985.
3. J. Tumelis. Šventojo Rašto lietuviškieji vertimai, 1579-1941: Bibliografijos indeksas / Naujasis Testamentas. Vilnius, 1988.
4. Biblijos keliai į Lietuvą. Į PRIZMĖS klausimus atsako Petras Kimbrys // Prizmė 1997/4.
5. V. Aliulis. Svarus laiškas iš dangaus // Naujasis židinys 1999/5-6.
6. R. Marcinkevičiūtė. Treji vartai į Šventąjį Raštą // Naujasis židinys 1999/7-8.
7. V. Aliulis. Antano Rubšio Senojo Testamento vertimas ir du jo variantai: paskaita Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavime 2000 m.
8. J. Gelumbeckaitė. Biblijos vertimai į lietuvių kalbą / Krikščionybės istorija. Vilnius: Alma littera, 2000.