BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

ĮVADAI IR RAKTAI

Ingrida KAZAKEVIČIŪTĖ-GUDAUSKIENĖ

B E N D R A S I S   Į V A D A S   Į   B I B L I J Ą (planas)

‹‹‹ atgal toliau ›››  

2. BIBLIJA IR LITERATŪRA ›› 2.1 Literatūriniai Biblijos žanrai, formos, formuluotės ››

2.2.1. Senasis Testamentas

Senojo Testamento, jei pradėsime skaičiuoti nuo pirminių žodinės tradicijos užuomazgų, formavimasis truko net keliolika šimtmečių. Viskas prasidėjo nuo gyvo žodžio, perduodamo iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, apie tai, kaip ir kada Biblijos žmogus atpažino veikiant Dievą savo istorijoje. Ši tradicija, būdama daugiasluoksnė ir labai dinamiška, turėjo tendenciją jungtis į tarpusavyje formaliai panašius kompleksus, kas šiandien kaip tik ir įvardijama kaip literatūriniai žanrai (išsamiau apie tai žr. Senojo Testamento formavimasis). Bet žvelkime į šį sudėtingą procesą nuosekliai.

Atidžiai skaitydami Senąjį Testamentą, greitai pastebėsime čia dažnai pasikartojančias įvairias formuluotes, atpažinsime tekstų, kurie gali būti lyginami tarpusavyje dėl formos ar turinio panašumų, grupes ir, kas be ko, iškart atskirsime pasakojimą nuo poezijos, nors biblinė poezija vėlgi turi perdėm savitas taisykles. Taip yra todėl, kad Senąjį Testamentą ne tik kad sudaro daugybė skirtingiems autoriams ir skirtingoms istorinėms epochoms priskiriamų knygų, bet, be šios įvairovės, tose knygose greta gula ir skirtingų žmogaus literatūrinių raiškos būdų gausa. Pastaroji priklauso ne tik nuo žmogaus gebėjimo kūrybingai įvardyti savo įvairialypę gyvenimiškąją patirtį, bet ir nuo pačios gyvenimiškosios aplinkos, kurioje gimsta konkreti patirtis. Kiekvienam aišku, kad, sakykim, nuostabūs Dievo veikimo proveržiai kūrinijoje ar išganymo istorijoje gali būti apdainuoti atitinkamai nuostabia poetine kalba (žr., pavyzdžiui, vieną iš seniausių biblinės poezijos tekstų Ts 5 sk.), o teisinės normos bus formuluojamos jau teisinio žodyno bei kalbos stiliumi (žr. Iš 23 sk.). Taip įvairūs žmogaus gyvenimo tikrovės momentai Biblijoje įgauna skirtingą kalbinę raišką.

Tam pačiam literatūriniam žanrui priskiriamos tos biblinio teksto kompozicijos, kurios tarpusavyje turi bendrų bruožų formos, turinio bei jų atsiradimo aplinkos arba situacijos (Sitz im Leben) požiūriais. Teksto forma, galime sakyti, yra išorinis jo drabužis – tai kiekvienam tekstui būdingas specifinis žodynas, stilius, struktūra ir t. t. Teksto turinys jau yra vidinė jo pusė – iš esmės tai jo tematika arba kelių, tarpusavyje susijusių, jo tematinių gijų pynė. Galiausiai teksto gimimo situacija apibrėžia mums konkrečią jo atsiradimo aplinką, turėjusią įtakos tiek jo formai, tiek turiniui. Pavyzdžiui, Iš 21–23, Įst 12–26 ir Kun 17–26 randame pagrindinius Senojo Testamento teisinius kodeksus (apie kai kuriuos Senojo Testamento teisės bruožus žr. Excursus 1). Įsiskaitę į juos, iškart pastebėsime tarp šių tekstų grupių tam tikrus panašumus: atrasime panašų žodyną, tas pačias ar panašias kalbines konstrukcijas, besikartojančias formuluotes. Ši tekstų grupė, kuriai yra bendri kai kurie bruožai ir kuriai rūpi, šiandien sakytume, įstatymų leidyba, savaime skirsis nuo bet kurio kito tekstų komplekso – tiek savo literatūriniu pobūdžiu, tiek tematine kryptimi.

Kalbėdami apie literatūrinius Biblijos žanrus, pirmiausia susiduriame su terminijos klausimu ar net problema. Mat įvairiose moderniose kalbose tie patys dalykai čia yra skirtingai įvardijami, ir tai sukelia tam tikrą sumaištį. Prie to prisideda dar ir tai, kad patys Biblijos tyrinėtojai ne visada yra vieningi terminų pasirinkimo klausimu: vienų tas pats dalykas kartais įvardijamas kaip literatūrinis žanras, kitų – kaip literatūrinė forma. Mūsų sąvokų vartojimas čia remsis ispanų biblistų mokyklos pasirinktu teksto apimties kriterijumi, anot jų pačių, diskutuotinu, bet, mūsų galva, suteikiančio šiokio tokio aiškumo pirminiam dalykų supratimui. Taigi, remiantis teksto ilgumu, galima daryti skirtumą tarp literatūrinio žanro, formos ir formuluotės19.

Literatūrinis žanras – tai išplėstas ir daugiau medžiagos apimantis teksto variantas. Tai, aptariant bendriausia prasme, Senojo Testamento istorinis pasakojimas, jau minėta teisinė proza, pranašų bei išminties raštijos žanrai, psalmynas, kuris yra traktuojamas kaip specifinio žanro biblinė poezija.

Literatūrinė forma – tai mažesnės apimties tekstas, paprastai kiekvienu konkrečiu atveju turintis jam būdingą išraišką, pagal ką ir yra diferencijuojamas: ar tai būtų legenda ar pasaka, istorinė novelė ar karaliaus dvaro kronikos, pražūtį ar išgelbėjimą skelbiantys pranašų orakulai, ekstazinės jų vizijos ar eschatologiniai vaizdiniai, liaudies ar kultinė poezija, patarlės ar kitos išmintingos sentencijos, t. t.

Literatūrinė formuluotė – tai trumpa, daugiau ar mažiau stereotipinė kalbinė išraiška. Tai, pavyzdžiui, gerai žinoma vadinamoji sandoros formulė: „Aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta“, pranašų raštijoje nuolat besikartojantis pareiškimas: „Tai Viešpaties žodis“ arba čia dažnai nuskambantis „Tą dieną...“ (ar „Ateina dienos...“) ir t. t.

Aptardami čia literatūrinius Senojo Testamento žanrus ir aptinkamas kai kurias literatūrines formas ar formuluotes, aiškumo dėlei pradėsime nuo hebrajų Biblijos klasifikacijos į tris didžiuosius blokus – Įstatymą (Tôrāh), Pranašus (Nebî'îm) ir Raštus (Ketûbîm)20. Taigi nuosekliai apžvelgsime visų TaNaK dalių kalbėjimo mus būdus, nesiekdami jų suskirstyti pagal griežtus literatūros teorijos principus, bet akcentuodami tik kai kuriuos būdingesnius, labiau išplitusius ar keliančius klausimų šiandieniniam skaitytojui.

______________________________________________________________
20 Čia naudosimės tos pačios ispanų mokyklos Senojo Testamento literatūrinių žanrų pristatymo schema, kuri, mūsų nuomone, puikiai padeda susidaryti orientacinį vaizdą šios raštijos įvairovėje. Reikia pasakyti, kad tai nėra vienintelis literatūrinių žanrų atsirinkimo būdas, bet kadangi juos klasifikuoti yra gana komplikuotas uždavinys, ši schema mums padės apžvelgti ir visumą, ir kai kuriuos primityvius jos ypatumus; plg. ten pat, p.355ss
19 Plg. L. Alonso Schökel – J. Asurmendi ir kt., La Bibbia nel suo contesto, Brescia 1994, p.355

‹‹‹ atgal toliau ›››